mėskamarė

×mė̃skamarė (hibr.) sf. (1) patalpa mėsai laikyti: Atnešk lašinių iš mė̃skamarės Šk. Užrakino klėtį, mė̃skamarę – nieko nepaimsi Gs. Taukus ir lašinius palikit čia, o kumpius neškit į mėskamarę Alvt.